Nuo lojalumo svarbos iki naktinio matymo per lietų: šiuolaikinių įmonių iššūkiai, skirti gabiems studentams

Technologijoms sparčiai šuoliuojant į priekį, šiuolaikinės įmonės neretai susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais naujų bei netikėtų idėjų, sprendimų ar įžvalgų. Kaip vyresniems įmonėms darbuotojams susikalbėti su jaunesne karta, siekiant to paties tikslo? Kaip sudominti vaiką žygiu gamtoje, pasitelkus papildytą realybę? Kaip skirtingų spektrų šviesą sudėti į vieną prietaisą?.. Jau vienuoliktą sezoną vyksianti verslą ir mokslą apjungianti tarptautinė iniciatyva „Demola“ į visus „kaip?“ skatina atsakyti draugėn susibūrus skirtingų specialybių studentams.

VšĮ „Visorių informacinių technologijų parko“ kuruojama iniciatyva „Demola“ rugsėjo 11 d. paskelbė devynias šalies įmones, kurios iškėlė itin skirtingus iššūkius-problemas, stokojančias šviežio oro gūsio.

Viena iš studentams teksiančių užduočių – laboratorine įranga prekiaujančios įmonės „Vildoma“ darbuotojams ramybės neduodantis klausimas: kaip peržengti tarp skirtingų amžiaus grupių esančią skirtį mezgant ir palaikant ilgalaikės partnerystės santykius su jaunos kartos klientais?

 Kaip „Y“ karta supranta lojalumą?

Prekyba laboratorine įranga yra itin nišinis verslas, todėl santykiai tarp darbuotojų ir klientų remiasi ilgalaike partneryste. Laboratorinės įrangos pirkėjai paprastai yra universitetų mokslinės laboratorijos, gamybos įmonių kontrolės laboratorijos, valstybinės kontrolės laboratorijos ir panašios įstaigos, todėl prieš pasiūlant prekę būtina gerai įsigilinti į šių įmonių poreikius.

„Įrangos pardavimas vyksta per glaudų, asmeninį santykį, kuris užmezgamas palaipsniui. Tačiau pastaruoju metu pastebėjome, kad susiduriame su sunkumais kuriant artimesnius, ilgalaikius partnerystės ryšius su „Y“ kartos klientais“, – sakė Laima Stačiokienė, UAB „Vildoma“ pardavimų vadovė.

Anot moters, nepuoselėjant partnerystės, itin sudėtinga užtikrinti sklandų produktų​ ​ir​ ​paslaugų​ ​pardavimą. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad jauni darbuotojai neįvertina partnerystės su tiekėjais naudos.

„Gal „Y“ karta nepuoselėja lojalumo, prieraišumo arba jį supranta kitokiais būdais, naujoviškomis priemonėmis?.. Tikimės, kad studentai mums padės rasti būdą ir formą, kaip galėtumėm patraukliai pateikti ilgalaikės​ ​partnerystės​ ​naudą ir tuo pačiu sužinoti, kas motyvuoja jaunosios kartos atstovus“, – vylėsi L. Stačiokienė. Tikimasi, kad atsakymo ieškos studentai iš tiksliųjų, psichologijos, gamtos bei socialinių mokslų sričių.

Papildyta realybė – kai tik gamtos neužtenka

Tuo tarpu projekto pamatykLietuvoje.lt įkūrėjas Arvydas Dotas papasakojo apie virtualios realybės taikymą turizme, kuris siesis su dvejomis studentams skirtomis užduotimis. Viena jų – programėlės-kelionių motyvatoriaus vaikams sukūrimas, pasinaudojant papildytos realybės galimybėmis. Kaip tai turėtų atrodyti?

„Vaikai paprastai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir noriai naudojasi planšetėmis, todėl mūsų siekis būtų suderinti fizinę veiklą su tuo, kas yra iš tiesų smagu. Siekiame sukurti žaidybinį scenarijų-konstruktorių, kuris būtų universalus bet kokiai vietovei, lengvai pritaikomas konkrečiam maršrutui ar pažintiniam takui, – sakė įmonės vadovas. – Įsivaizduokite: vaikas miške įsijaučia į būrio vado vaidmenį, todėl eina pirmas ir naudojasi telefono navigacija. Jis bando rasti ypatingą žygio lazdą, paslėptą taką, specifinį paukštį arba medį, o visa tai aptikęs – nufotografuoti. Panašias užduotis galima įgyvendinti technologinėmis priemonėmis, tačiau svarbu rasti tokius sprendimus, kurie būtų lengvai suprantami ir patinkantys mokyklinio amžiaus vaikams.“

Pasak A. Doto, šiam iššūkiui įgyvendinti būtų reikalingi ne tik informacinių technologijų srities studentai, bet ir dizaineriai ar būsimi mokytojai, kurie nusimanytų apie specifinės informacijos vaikams pateikimą.

Kaip pagerinti matomumą lyjant lietui ar prietemoje?

Dar vieną iššūkį, primenantį filmus apie ateitį, iškėlė optinius prietaisus ir sistemas gaminanti bei projektuojanti įmonė „Ados-tech“. Įmonės vadovas Robertas Grikšas paaiškino, kad tokie prietaisai skirti regėti tam, ko nefiksuoja žmogaus akis. Pavyzdžiui, infraraudonąsias bangas fiksuojantys termovizoriai leidžia išvysti šiluminę spinduliuotę, kurią skleidžia aplinkos objektai. Tačiau pakitus aplinkos sąlygoms – pradėjus lyti ar susidarius rūkui – šiluma yra išsklaidoma, objektai atvėsta ir paskęsta bendrame fone. Tuomet optiniai prietaisai šiuos objektus fiksuoja kur kas prasčiau arba išvis nebegali jų išskirti iš aplinkos.

„Norėtume turėti išmanų prietaisą, kuris, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių, gebėtų perteikti itin kokybišką vaizdą, susidedantį iš kelių spektrinių sričių ir gebėtų jį automatiškai optimizuoti pagal susiklosčiusias aplinkos sąlygas. Tačiau kokia galėtų būti technologija ir principai, leidžiantys apjungti kelių spektrų spinduliuotę (VIS, SWIR, LWIR)? Kaip viską surinkti ir sutalpinti į vieną prietaisą?“ – teiravosi R. Grikšas.

Tikimasi, kad fizikos, programavimo ar elektronikos sričių studentai, besidomintys technologijomis ar fotografija, galės pasiūlyti tam tikrų idėjų bei atlikti analizę, pristatančią naujos kartos optinį prietaisą ir jo veikimo principą.

Autorinės teisės priklauso studentams

Programos vykdytojo Edgaro Kriukonio teigimu, „Demola“ praktika – tai reali galimybė įvairių sričių studentams padirbėti norimoje įmonėje, susipažinti su verslo kūrimo ypatumais ir įgyti neeilinės patirties.

„Norėdami dalyvauti iniciatyvoje studentai patys pasirenka tas įmones bei iššūkius, prie kurių sprendimo norėtų prisidėti. Sprendimo paieška yra komandinis darbas, o galutinio produkto – demo versijos ar koncepcijos – autorinės teisės priklauso studentams. Todėl, jei įmonė nori naudotis pasiūlytu sprendimu, turi šias teises įsigyti“, – sakė E. Kriukonis.

Iššūkius pateikusios įmonės – tai minėtosios UAB „Vildoma“, UAB „Maipa“ (pamatykLietuvoje.lt), UAB „Ados-tech“ bei kitos: išmanius namų apsaugos ir valdymo sprendimus kurianti UAB „Eldes“, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, tarptautinė mažųjų autobusų gamintoja UAB „ALTAS komercinis transportas“, inovatyvius lazerių šaltinius kurianti bei gaminanti UAB „Optogama“, viena didžiausių gofruotojo kartono pakuotės sprendimų tiekimo lyderių Baltijos šalyse „DS Smith Packaking“ ir elektros energijos skaitliukus gaminanti UAB „Elgama Elektronika“. Kai kurios iš bendrovių pateikė po kelis iššūkius, todėl išvis jų yra 11.

Mokymasis per praktiką

Studentų iš visų šalies universitetų registracija į komandas po 4-5 žmones vyksta iki spalio 1 d., adresu http://vilnius.demola.net/apply. Iššūkių gvildenimas prasidės spalio 9 d. ir truks tris mėnesius – iki sausio 19 d.

Anot programos vykdytojo, studentai yra apmokomi ir gauna pagalbą iš patyrusių fasilitatorių, todėl svarbiausia – noras dalyvauti bei motyvacija. Tuo tarpu įgūdžiai įgyjami palaipsniui, per praktiką.

„Demola“ vadinama aukštųjų technologijų programa Lietuvoje – jau nuo 2012 m. Verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirta iniciatyva šiuo metu vykdoma 13 pasaulio šalių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Meksike, Namibijoje ir Pietų Afrikoje.

„Demola“ modelį 2008 m. sukūrė suomių inovacijų grupė „New Factory International“.


Share